Į psichoterapiją ateina žmonės norėdami rasti atsakymus – kas aš esu/ kurioje vietoje esu dabar/ar yra vilties, kad man pagerės/ ir kur keliauti toliau? Taigi – KAS YRA TA PSICHOTERAPIJA? Niekada jos nepatyrę mėtosi vertinimais ir apibendrinimais kurie neturi nieko bendro su realybe. Psichoterapijoje žmogus įgauna galimybę išsikalbėti ir suprasti. Kalbasi du žmonės arba grupė. Psichoterapija pirmiausia yra žmogaus kelionė į save patį, o kartu tai yra kito Aš paieška. Paieška kito Aš, kuris mažiau kentėtų, būtų laisvesnis, stipresnis, labiau patenkintas gyvenimu, savimi, savo ryšiais su kitais. Tas kitas Aš gali atrasti kitokį, naują savo santykį su supančiu pasauliu. Tas kitas Aš kuriasi per santykį su KITAIS. Nieks nėra savęs sukūręs iš savęs paties. Aš kuriasi per santykį, patirtį, netektis… Nėra jokios galimybės išvengti netekčių, transformacijų, traumų. Jos gąsdina ir kelia vidinį skausmą…. bet, tai nereiškia, kad patyrus skausmą, nepasitenkinimą savimi ar kitais reikia užsidaryti nuo supančio pasaulio. Būtina rasti duris. Net jei yra tamsu, liūdna, neramu ar pikta reikia rasti šviesą – t.y. suprasti kas vyksta mano gyvenime, ką aš jaučiu ir galvoju. Ko noriu ir kas iš tiesų trukdo tiems norams ir poreikiams realizuotis. Tam keliui atrasti gali padėti KITAS. Nebūtinai draugas, sutuoktinis, giminaitis ar verslo partneris. Tam keliui nueiti gali reikti profesionalios psichoterapinės pagalbos. Kiekvienas žmogus su savo patirtimi yra absoliučiai unikalus. Unikalūs gali būti ir jo sprendimai. Psichoterapija – tai saviugda, savęs pažinimas, atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas. Čia esminius savo gyvenimo klausimus sprendžia pats žmogus. Nėra patarinėjimo, smerkiančio vertinimo. Yra įsiklausymas, pagarba, supratimas. O kartais ir konfrontavimas, atspindėjimas to kas vyksta paciento gyvenime kiek kitaip. Psichoterapija netrauminiu būdu ieško atsakymo kas yra priežastis, o kas pasekmė. Pastebi tam tikrus sunkumų pasikartojimus ir padeda klientui įžvelgti jo asmeninį indėlį.
Vengimas spręsti savo gyvenimo klausimus taip pat veda prie konkrečių pasekmių. Taigi – ateina laikas veikti. Pasiekus dugną, išgyvenant krizę, nesusitaikant su esama situacija reikia rasti naujų galimybių. Mitas kad su viskuo turiu susitvarkyti pats. Gyvenime visada tenka susidurti su pasirinkimu ir jo pasekmėmis. Geromis ir blogomis. Gali būti baisu eiti į psichoterapiją. Bet kaip neradus siūlo galo išpainioti problemą? Suprantama, kad ateiti į psichoterapiją reiškia pripažinti kad taip kaip yra man netinka. Baisu, nes teks kažką pamatyti, suprasti, pakeisti. Bet gera žinoti, kad visus svarbiausius sprendimus galėsiu priimti pats, niekieno nespaudžiamas ir neagituojamas. Tokių agitacijų ir žodžių REIKIA, TURIU, PRIVALAU ir taip prikimšta pilna galva. Trūksta įsiklausymo, išklausymo, supratimo, nuoširdaus dėmesio. Veikti visada yra baisu, nes veiksmas visada reiškia riziką, bet ir neveikimas yra veiksmas kurio pasekmės akivaizdžios.
Čia ( psichoterapijoje) pats žmogus atranda atsakomybę už savo gyvenimą. Jis – pagrindinis savo gyvenimo kūrėjas ir autorius. Nėra galimybės būti neatsakingu. Tiesiog ta atsakomybė iš naujo pergyvenama ir suvokiama naujai. Psichoterapiją galima apibūdinti kaip savasties paieškas. Galima atsikratyti ilgai kankinančių, kartais ambivalentiškų jausmų, trauminių patirčių. Jas perdirbti ir atrasti tai kas svarbu man pačiam. Kas yra mano gyvenimo esmė, prasmė ir stabdžiai. Savasties paieškos niekada nesibaigia. Psichoterapijoje žmogus ieško savęs, naujos savasties su kuria jam būtų gera. Juokaujant ir pakankamai rimtai galima pasakyti – AŠ TIK IEŠKAU KITO AŠ. Taigi, kiekvieną ieškantį žmogų galima pakviesti į psichoterapiją. Į kelionę per kurią jis dar kartą atrastų pats save.