Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimiškais pokyčiais, su kuriais jie turi vienaip ar kitaip tvarkytis. Vaikai ir paaugliai gali išgyventi krizes dėl pačių įvairiausių sunkumų ar gyvenimo pokyčių. Svarbu suprasti, kad vaikas reaguoja net ir į nedidelius pokyčius – neretai suaugusiems nereikšmingi sunkumai vaikui gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami.
Vaikai gali susidurti su krizėmis tokiose situacijose, kaip:
• Tėvų skyrybos.
• Artimo žmogaus netektis.
• Patiriama prievarta (fizinė, seksualinė, emocinė).
• Paties vaiko ar jam artimo žmogaus liga.
• Staigūs vaiką supančios aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, persikraustymas į naują šalį ar miestą, mokyklos pakeitimas ar pan.
• Trauminiai įvykiai ar išgyvenimai, pavyzdžiui, autoavarijos, gaisrai, teroro aktai.
Kaip atpažinti, kad vaikas išgyvena krizę?
Kiekvieno vaiko reakcija į traumuojantį įvykį ar stresinę situaciją yra skirtinga ir individuali. Tačiau kriziniuose išgyvenimuose esama ir tam tikrų panašumų. Kad vaikas išgyvena didelius sunkumus ar krizę gali rodyti tokie požymiai, kaip:
• Problemos mokykloje (išsiblaškymas, dėmesio nesukaupimas pamokų metu, prastėjantis pažangumas).
• Atsiradusios sveikatos problemos (maitinimosi pokyčiai – apetito sumažėjimas ar padidėjimas, miego sutrikimai, įvairūs skausmai ar negalavimai dėl nežinomų priežasčių).
• Elgesio pokyčiai, netinkamas elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, atsiribojimas, vengimas bendrauti, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, savęs žalojimas);
• Stiprios emocijos ir jausmai (nuotaikų svyravimai, vaikas dažniau nei įprastai liūdnas, uždaras, priešiškas aplinkiniams).
Kaip įveikti sunkumus?
Daugelis sunkumų gali būti įveikiami, padėjus mobilizuoti pačio žmogaus vidines gydomąsias savybes.
Jeigu vargina vidiniai sunkumai pirmiausia reikia susimąstyti. Pagalvoti kaip gyveni, su kuo gyveni, koks tavo santykis su pačiu savimi ir aplinka. Tai pirmas žingsnis į savianalizę. Supratus ir pripažinus emocinius ir psichologinius sunkumus lengviau kreiptis pagalbos pas specialistus, taip suteikiant sau galimybę laiku pasikeisti ir pakeisti savo gyvenimą.
Į psichoterapiją ateinantys žmonės yra gerokai sveikesni už tuos kurie nepaisydami savo kančių ir sunkumų linksta vengti problemų sprendimo ir atidėlioja pokalbį su terapeutu.
Paprastai žmonės pirmiausia stengiasi prisitaikyti prie esamų aplinkybių ir elgtis tinkamai. Sau priimtiniausiu ir suprantamiausiu būdu. Jei ankstesnis elgesys pasirodo neefektyvus, tuomet stengiasi jį , keisti. Tačiau į ką galima savo elgesį keisti jei nuoširdžiai tiki kad elgiesi vieninteliu ir pačiu geriausiu būdu? Grupinė psichoterapija labai padeda pamatyti kitokius kitų žmonių požiūrius ir juos integruoti į savo gyvenimą. Grupinėje terapijoje nėra smerkimo ar kaltinimų. Grupinėje terapijoje yra palanki bei saugi aplinka kurioje žmogus gali saugiai tyrinėti save, bei jį supantį pasaulį. Taigi labiausiai subrendę žmonės patys ateina į terapiją siekdami pokyčių savo gyvenime. Ateina drąsūs ir stiprūs. Mokantys suprasti kitus ir save. Iš to gaunama labai didelė nauda. Pasaulis matomas ir jaučiamas subtiliau ir tolerantiškiau. Iš tolerancijos sau auga tolerancija kitiems. Atsistato pasitikėjimas savo jėgomis, kyla savivertė. Jos nebereikia nuolat atstatinėti išorinio pasaulio blizgučiais. Didesniu automobiliu ar namu. Kyla jausmas, kad esu vertingas toks koks esu. O pokyčiai vyksta savaime. Čia neįmanoma nesikeisti. Asmeniniams pokyčiams vadovauja pats žmogus. Priimdamas naujus dalykus ir atsisakydamas dalies senųjų. Žmogus arba kitaip tariant klientas yra centrinė figūra kurios jausmai ir mintys yra dėmesio centre. Kartais būna neaišku ką iš tikro galvoja kitas žmogus? Kuo paremti jo sprendimai? Kokie tikrieji motyvai veikia tarpusavio santykius? Grupėje galima tai aptarti, vadovaujantis tuo principu, kad pats išsakai ką iš tikro jauti ir galvoji esamoje situacijoje. Paprastai kiti, nesuinteresuoti žmonės, dalindamiesi savo patirtimi leidžia geriau suvokti kas vyksta. Tai labai praturtina.
Keistis nėra lengva
Lengviau pareikalauti, kad keistusi kiti. Vis dėl to, bet kuri sistema keičiasi, kai keičiasi nors viena jos sudedamoji dalis. Galiu būti apkaltintas per daug mašinistiniu ar mechaniniu požiūriu. Vis dėl to tvirtai tikiu – šeimoje keičiantis vienam nariui neišvengiamai yra priverstas keistis ir kitas.
Kartais būna, kad žmogus nesuvokia kas atsitiko ir nesugeba prisitaikyti prie pakitusios realybės. Dėl to elgiasi jam neįprastu būdu, kartais labai agresyviai. Dėl to kenčia ne tik aplinkiniai, bet ir jis pats. Tuo metu žmogus stokoja savikritikos ir nesuvokia, kad elgiasi netinkamai, netgi būna įsitikinęs, kad elgiasi teisingai. Tada jis dažnai lieka nesuprastas, nelaimingas, vienišas. Reikia prisiminti, jog toks asmenybės sutrikimas nereiškia, kad žmogus yra blogas, tačiau dėl savotiško požiūrio, nepagrįstų reikalavimų jam sunku bendrauti su aplinkiniais, todėl jis nuolat susiduria su daugybe socialinių ir psichologinių sunkumų. Tokiam žmogui labai reikia pagalbos tiesiog padedant jam kreiptis pas specialistą.
Manęs dažnai klausia – o kaip galima tą rekomendaciją efektyviai suteikti? Paprastai žmogus ir pats jaučia, kad jam yra sunku. Kai kalbamės apie sunkumus ir jaučiame, kad mumis pasitiki, turime pasakyti, kad mums reikalinga trečio asmens pagalba. Profesionali, anoniminė, konfidenciali.
Labai svarbu, kad ir artimieji suvoktų, jog reikia ieškoti pagalbos, o ne neigtų psichikos sutrikimų egzistavimą ar jį pervertintų. Krizinėse gyvenimo situacijose gali dekompensuoti net pats sveikiausias žmogus. Ir tai yra normalu. Jei kalbame apie nerimą, baimę, įtampą, nesaugumo jausmą ar didelį stresą – suprantame – tai mūsų gyvenimo kasdienybė. Žmonėms kuriuos vargina bloga nuotaika, nemiga, įtampa ar nerimas galima padėti.
Taigi jei kyla problemų, kurias sunku spręsti, nes neturite su kuo pasitarti, jei sunku bendrauti ir esate nepatenkintas savimi ar savo santykiais su kitais žmonėmis, nepasitikite savimi ir yra sunku priimti sprendimą visuomet galite kreiptis pagalbos. Kartu galėsime rasti geriausius Jūsų problemų sprendimo būdus.