Kas ją jungią, o kas ją… griauna? Taip dažnai norime idealių santykių, o realybė į tuos idealus žiauriai kėsinasi ir juos griauna. Kaip galime išlaikyti pusiausvyrą tarp savo norų ir kito mums artimo žmogaus planų? Jei kuris nors iš poros narių jaučiasi nesaugus dėl savo santykių arba pradeda jausti, kad santykiai gali nutrūkti, tuomet jis gali nustoti kalbėti apie tai, ką jis iš tiesų jaučia: pyksta, yra įžeistas ar kažko bijo.
Natūralu ir žmogiška, kad lengviau išreikšti ir išsakyti malonius jausmus. Tokius kaip laimė, džiaugsmas. Apie nemalonius jausmus – pyktį, nerimą ar baimę kalbėti sunku. Baisu, kad Tavęs nesupras arba supras netinkamai! Negalėdami atvirai išreikšti nemalonių jausmų juos parodome užslėpta forma – per kritišką, gynybišką ar vengiantį elgesį. Norisi pateikti konkrečius pavyzdžius, bet šį kartą to nedarysiu. Atsakydama į tokį elgesį ir antroji pusė ima elgtis panašiai. Jei tai kartojasi nuolat, pamažu susiformuoja tam tikras bendravimo stilius, kuris virsta įpročiu, o jį pakeisti sunku.
Emocijų stebėjimas
Vienas iš būdų kaip geriau suprasti save ir savo partnerį yra savo emocijų stebėjimas. Pykčio, baimės, liūdesio, įsižeidimo, gėdos, nuostabos, džiaugsmo ir laimės. Pajutę savo emocijas galime pabandyti suprasti iš kur ir dėl ko jos kilo? Atsakę į šį klausimą galime judėti toliau. Galime pagalvoti ir įvertinti kaip jas išreiškiame ir kaip ši išraiška veikia mūsų santykius. Pretekstu konfliktui atsirasti gali būti bet kas. Pavyzdžių – neduosiu. Prisiminkite patys paskutinį įsimintiną savo atvejį.
Dažnai konfliktinėse situacijose nesinori galvoti, o norisi veikti. Deja, pasekmės mums dažnai būna skaudžios. Jei sugebame save analizuoti, tai mintyse atsisukame savo ką tik sukurtą filmą ir bandome suprasti kokiu momentu ir dėl ko kilo toks stiprus mūsų susierzinimas. Ir kur tikrasis mūsų pačių motyvas?